Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pranešė, kad Vyriausybė, reaguodama į Rusijos karą prieš Ukrainą, išsiunčia iš Lietuvos Rusijos ambasadorių Aleksejų Isakovą. Kartu pranešta ir apie tai, kad Lietuvos ambasadorius Maskvoje Eitvydas Bajarūnas artimiausiu metu sugrįš į Lietuvą. Taip pat, ministro teigimu, nutarta uždaryti Rusijos Federacijos generalinį konsulatą Klaipėdoje.
„Lietuvos Vyriausybė, reaguodama į besitęsiančią Rusijos karinę agresiją prieš suverenią Ukrainą ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytus žiaurumus įvairiuose okupuotuose Ukrainos miestuose, įskaitant kraupias žudynes Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose, priėmė sprendimą pažeminti diplomatinio atstovavimo lygį – Rusijos Federacijos ambasadorius privalės išvykti iš Lietuvos. Lietuvos ambasadorius Maskvoje į Lietuvą grįš artimiausiu metu“, – pirmadienį žurnalistams pranešė G. Landsbergis.
Ministras teigė, kad Lietuva apie šį sprendimą informavo Europos Sąjungos ir NATO partnerius ir paskatino juos pasielgti taip pat.
G. Landsbergis kartu pranešė, jog Vyriausybė priėmė sprendimą uždaryti Rusijos Federacijos generalinį konsulatą Klaipėdoje.
„Lietuvos Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrą nekonstruktyvų Rusijos diplomatinės tarnybos vaidmenį agresijos prieš Ukrainą atžvilgiu, uždaro generalinį konsulatą Klaipėdoje“, – sakė ministras.
Kreipiasi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą
Užsienio reikalų ministras tvirtino, kad neatmestina, jog civilių žudynės ir masinė kapavietė Bučoje neliks vieninteliu tokių brutalių Rusijos karinių pajėgų veiksmų pavyzdžiu.
G. Landsbergis teigė, kad toks elgesys prilygsta karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui, tad, kaip pranešė ministras, Lietuva inicijuoja kreipimąsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą dėl asmenų, atsakingų už įvykdytus žiaurumus Ukrainoje, patraukimo atsakomybėn.
„Tai, ką pasaulis išvydo Bučoje, deja, gali būti tik pradžia. Išlaisvinant kitus miestus, galima išvysti ir daugiau kraupių karo nusikaltimo pavyzdžių. Visi Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdyti karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui Ukrainoje nebus pamiršti.
Lietuva inicijavo kreipimąsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą ir remia visas priemones, kuriomis būtų užtikrinta Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir visų putinistinių Rusijos režimo atstovų atsakomybė už vykdomus žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus Ukrainoje“, – aiškino G. Landsbergis.
Jis dar kartą Lietuvos vardu paragino Rusiją stabdyti karinę agresiją prieš Ukrainą, trauktis iš Ukrainos teritorijos.
Pasak ministro, Vyriausybė taip pat priėmė sprendimą grąžinti į Kyjivą Lietuvos ambasadorių Valdemarą Sarapiną.
Portalas LRT.lt primena, kad Bučoje, kurios kontrolę neseniai susigrąžino ukrainiečių pajėgos, aptikta masinė kapavietė su 57 žmonių palaikais, o iš viso Kyjivo regione, iš kurio pasitraukė Rusijos kariuomenė, aptikti 410 civilių palaikai.
Prekių judėjimo uždarymas taptų veiksmingas, jei tai būtų regioninis sprendimas
G. Landsbergis, paklaustas, ar Lietuva ketina imtis dar griežtesnių priemonių Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu, tarkime, uždaryti sausumos kelius per Lietuvą prekybai iš minėtų šalių, teigė, kad tokie sprendimai būtų efektyvūs, jei juos priimtų ir kitos valstybės kartu.
„Yra svarstymų įvairaus pobūdžio. [...] Prekių judėjimo bet kokie suvaržymai ar uždarymai efektyviai veikia tik tuomet, kai jie yra daromi drauge su regiono partnerėmis dėl iš bendradarbiavimo kylančio efektyvumo, kitaip tariant, uždarius vieną sieną, kitoms likus regione atidarytoms, tranzitas toliau vyks ir greičiausiai vyktų net per Lietuvos teritoriją. Dėl to dirbame labai intensyviai, kad būtų rastas arba europinis, arba bent regioninis sprendimas“, – dėstė ministras.
G. Landsbergis teigė, kad visiško sienų su Rusija ir Baltarusija uždarymo klausimas yra dar „šiek tiek ankstyvas“.
Ministras neslėpė, kad Vyriausybė, priėmusi sprendimą išsiųsti Rusijos ambasadorių iš Lietuvos, ruošiasi atsakomiesiems Rusijos veiksmams.
„Ruošiamės, atsakas galimas, diplomatiniame pasaulyje jis yra dažnas atvejis, tačiau specifiškai Lietuva savo ambasadų ar konsulatų nemažina. Mes ketiname laikytis įsipareigojimų dėl tranzito. Jeigu Rusija nuspręstų, kad tranzitas jai yra nebūtinas, tai ji gali atitinkamus sprendimus priimti“, – komentavo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jis ragino Vakarų valstybes taikyti Rusijai griežtesnius apribojimus. Pasak G. Landsbergio, vienas tokių galėtų būti rusiškų energetinių išteklių atsisakymas.
„Mano vertinimu, geriausias ir efektyviausias žingsnis šiandien būtų nedelsiant atsisakyti naftos prekybos su Rusija. Tai ir techniškai padaroma, ir būtų didžiausias žala Rusijos biudžetui, nes už gautus pinigus iš naftos ir kitų energijos šaltinių Rusija, matyt, iš dalies ir palaiko rublio kursą, stabdydama kitų sankcijų efektyvumą“, – komentavo užsienio reikalų ministras.
G. Landsbergis teigė tikintis, kad Rusijos karinė agresiją prieš Ukrainą, ypač žudynės, kurios fiksuotos Bučoje, privers Vakarų valstybes greičiau apsispręsti dėl griežtesnių sankcijų Kremliui.
„Manau, tampa labai sunku pagrįsti tą nuovargį dėl sankcijų visoms valstybėms – tiek mažoms, tiek didelėms“, – tikino ministras.
